Lygiagretumas (geometrija)
Lygiagretumas – terminas geometrijoje nusakyti ar tiesės arba plokštumos turi bendrų taškų.
Lygiagrečios tiesės – tiesės vienoje plokštumoje, kurios neturi bendrų taškų. Pagal euklidinę geometriją, per tašką, nepriklausantį turimai tiesei, galima nubrėžti tik vieną tiesę, lygiagrečią su turima tiese, pagal Lobačevskio neeuklidinę geometriją – bent dvi.[1]
Jeigu dvi tiesės ir yra lygiagrečios, jos yra žymimos .
Lygiagrečios plokštumos – plokštumos, kurių visi taškai yra vienodai nutolę nuo kitos plokštumos.
Tiesė ir plokštuma, kurios neturi bendrų taškų, yra lygiagrečios,[2] žymima:
Plokštumų lygiagretumo požymis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jei vienos plokštumos dvi susikertančios tiesės atitinkamai lygiagrečios kitos plokštumos dviem susikertančioms tiesėms, tai tos plokštumos yra lygiagrečios.[3]
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lygiagrečios tiesės. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-02-05).
- ↑ Vaidotas Mockus. Geometrijos žinynas moksleiviams. – Šiauliai: Šiaulių pedagoginis institutas, 1996. – 116 p. ISBN 9986-38-010-3
- ↑ Petrė Grebeničenkaitė, Erika Tumėnaitė. Matematikos korepetitorius namuose. – Kaunas: Šiaurės Lietuva, 2002. – 177 p. ISBN 9986-705-90-8